Pilvo diegliai: kaip padėti kūdikiui - Pabiručių sveikataPabiručių sveikata

Pilvo diegliai: kaip padėti kūdikiui

pilvo diegliaiPilvo diegliai – neišsemiama tema: mamos džiaugiasi, kai kūdikis tik „valgo ir kakoja”, ir eina iš proto, kai mažylis verkia kamuojamas spazmų. Išvargę ir nevilties apimti tėveliai vardina ant vienos rankos pirštų nebesuskaičiuojamą lašų ir lašiukų sąrašą. Ir tas nepadėjo, ir anas… O gydytoja sakė, kad paverks ir išaugs… Kita liepė mamai griežtai nieko nevalgyti… Taigi pats metas aptarti, kokios bėdos slepiasi po „pilvelio skausmu“ ir kaip galime padėti mūsų mažiausiesiems.

Kas yra normalu

Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Išmatos tamsiai žalios, sunkiai nuplaunamos. Tai mekonijus. Kuo daugiau mamos pienuko vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai. Internete netgi galite rasti spalvų paletę, kaip atrodo normalios išmatos pirmosiomis paromis, ir palyginti su jūsų mažylio!

Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3 – 4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Tai yra normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą. Praėjus 4 – 6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų! Ir auga sveiki bei patenkinti!

O ką daryti, kai laimės mažai ir kiekvieną dieną, naktį kamuoja „pilvo diegliai“?

Žindymo problemos

Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su „kūdikių diegliais”. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėveliai stebisi, kodėl pilvo diegliai prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai. Ir nepadės, nes pirmiausiai turime pakoreguoti vaikučio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti. Paguldykite jį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas. Kartais vienas mažas patarimas padeda palengvinti visos šeimos gyvenimą – tereikia atvykti pasikonsultuoti!

Žindymo ritmo sutrikimai

Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8 – 12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15 – 20 minučių). Pagrindinė taisyklė – pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Jeigu tik pradedame kištis į natūralų naujagimio ritmą, viską sugadiname.

Darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų? Pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip (neišgausite gero apžiojimo ir prigludimo), pienuką žįs labai godžiai ir taip pat prisiris daug oro. O tada… Čia muistosi, čia atpila, čia meta krūtį, čia vėl nori valgyti ir jau sunku susigaudyti, kas vyksta…

Neleidžiate krūties žįsti ilgiau nei 15 – 20 minučių? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Jeigu ir dabar jis vėl ieško krūties, nebijokite pridėkite prie kitos – tegul dar truputėlį pažinda. Mažyliai turi įgimtą sotumo jausmą – nepersivalgo.

Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtis keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos. Sveiki įsisukę į užburtą ratą, kai kūdikis nuolat alkanas, gavęs krūtį ją tuoj pat meta ir vėl reikalauja valgyti, o suintensyvėjus pilvo pūtimui dar ir garsiai verkia!

pilvo diegliai berniukamsSutrikęs svorio augimas

Na, o neišsprendus aukščiau minėtų žindymo problemų galiausiai sutrinka svorio augimas. Dalis vaikučių tampa „labai geri”: daug miega, gavę krūtį prie jos snaudžia ir nekelia tėvams rūpesčių. Tuomet problemas pastebime tik tada, kai pirmojo mėnesio pabaigoje juos pasveriame ir išsigąstame: nepriaugo iki gimimo svorio arba priaugo vos 100 – 200 g. Kiti vaikučiai iš alkio klykia kelias valandas, nenurimsta nešiojami, sūpuojami ir užsnūsta tik gavę krūtį. Dažniausiai tėvai, galvodami, kad mažylį kankina pilvo diegliai, puola girdyti pačius įvairiausius lašiukus, deda mažyliui žvakutes, nors užtektų suskaičiuoti sauskelnes ir įvertinti jų turinį. Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto. Tiesiu taikymu lėkite pas gydytoją svertis, įvertinti vaiko būklę ir spręsti žindymo problemų!

Trumpas liežuvio pasaitėlis

Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus. O kur dar varginantys atpylinėjimai ir pilvo pūtimas vaikui, sužaloti speneliai ir skausmingas žindymas, pasikartojančios laktostazės ir mastitai mamai! Ir taip slenka dienos, naktys su kūdikiu ant rankų, kai mama net neturi laiko nusiprausti, pavalgyti ar pamiegoti. Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai) ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą. Deja, trumpas liežuvio pasaitėlis dažnai pamirštamas, ne visi gydytojai jį moka įvertinti, o dalis laikosi nuomonės, kad tai žindymui nekenkia. Susidūrėte su šia nuomone – ieškokite kito specialisto, kuris turi daugiau patirties.

Laktozės perteklius

Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 – 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui – suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis – suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos – gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse. Na, o apžiūrėję nuogą vaikutį galime pastebėti sunkiai gyjančius užpakaliuko iššutimus.

Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę. Pirmoji pagalba – prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus. Taip pat galite pabandyti šiek tiek sumažinti karvės pieno produktų vartojimą. Pirmieji rezultatai pastebimi ne anksčiau kaip po kelių dienų, o kartais šiai situacijai suvaldyti tenka pasitelkti visą vaikų gydytojo ir žindymo konsultanto išmonę. Gera žinia ta, kad po pirmojo mėnesio ši būklė lengvėja, o po trijų mėnesių dažniausiai išsisprendžia visiškai.

Maisto alergija ir netoleravimas

Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis – tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Čiumpa vaikutį ir lekia su visu sauskelnių turiniu į ligoninės priimamąjį! Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis „alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Jeigu žindyvė šių produktų atsisako, pilvelio reikalai palaipsniui gerėja ir galima žindyti ilgai ir laimingai.

Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga. Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja. Tada kenčia abu: vaikas – dėl besitęsiančios alergijos ar maisto netoleravimo, o mama – dėl nevisavertės mitybos. Tada prireikia visų seklio įgūdžių, kad galėtum padėti šeimai. Kantrybė ir nuoseklus darbas padeda išgyventi sunkiausias savaites, o palaipsniui vaikutis pradeda toleruoti vis daugiau produktų, alergija nuslopsta.

Glitimo netoleravimas

Kartais susidaro įspūdis, kad tai pati madingiausia šių laikų liga, o beglitimė dieta skiriama visiems iš eilės: nuo mažiausio iki vyriausio žmogaus. Vis dėlto vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų! Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų. Taigi žindykite į sveikatą! O jeigu laikantis beglitimės dietos pastebite, kad vaikučio pilvas rimsta, reiškia jis netoleravo ar buvo alergiškas kažkuriam iš produktų – grįžkite prie pastraipos aukščiau.

Chirurginės ligos

Deja, kalbėdami apie pilvo dieglius negalime pamiršti ir chirurginių ligų. Joms bendra tai, kad keičiasi vaiko būklė: darosi neįprastai neramus, irzlus arba, priešingai, mieguistas.
Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2 – 4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Svoris ne tik neauga, bet gali ir kristi!

Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4 – 10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių. Abiem atvejais būtina skubėti pas gydytoją, kad kuo greičiau būtų įvertinta vaiko būklė ir suteikta tinkama pagalba.

Pilvo diegliai

Na, o kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Tai būklė, kai vaikutis staiga pradeda verkti: daugiau nei 3 val. per parą, dažniau vakare, yra sunkiai nuraminamas, o aiškių verkimo priežasčių nerandama. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga – ši būklė labiausiai išvargina šeimą. Nors mamos griebiasi pačių įvairiausių priemonių, tvirtų įrodymų, kad padėtų lašiukai nuo pilvo pūtimo, žoliniai preparatai, nėra. Dažniausiai užtenka nuraminti tėvus, padėti suprasti kūdikio siunčiamus ženklus, ir viską išgyventi tampa lengviau. Džiaugiamės, kai sulaukus trijų – keturių mėnesių amžiaus viską kaip ranka nuima!

Taigi kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laukti, kol juos „išaugs”: kai kurias neramumo priežastis galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų. Nereikia mamai misti tik duona ir vandeniu: o gal vaikas alergiškas būtent kviečiams, esantiems toje duonoje. Geriau ieškoti pagalbos ir visą situaciją vertinti kompleksiškai: pradedant nuo gimdymo ir gimimo, pirmųjų žindymo akimirkų, atsiradusių simptomų sekos.

Nuotrauka: Picsea from Unsplash (CC0)


Kviečiame atvykti pasikonsultuoti, kaip greičiau įveikti pilvelio bėdas.
Paslaugas teikia dr. Audronė Mulevičienė – vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), turinti daugiau nei 7 metų darbo patirtį. Konsultacijoje bus įvertinta kūdikio būklė, gebėjimas žįsti, žindymo ritmas, esant reikalui, bus sudarytas tyrimų planas ir paskirtas gydymas.

 Plačiau

arrow, top arrow
0
    0
    Krepšelis
    Krepšelis tuščiasGryžti