Žindau pagal poreikį - ar pasiseks? - Pabiručių sveikataPabiručių sveikata

Žindau pagal poreikį – ar pasiseks?

Gegužės mėnesį klausėme žindančių mamų: kokios temos Jums rūpi, kas Jus neramina labiausiai. Džiaugiamės sulaukę Jūsų laiškų ir žinučių: matome, jog žindymo problemos – iš tiesų aktualios, o patikimos, mokslo įrodymais pagrįstos informacijos ir veiksmingos pagalbos sulaukia toli gražu ne kiekviena šeima.

Nors pateikėte įvairiausių klausimų, šį kartą pasirinkome vieną gana platų: žindau pagal poreikį – ar pasiseks? Šiuo vienu vieninteliu klausimu ir atsakymu galime apibendrinti visus Jūsų laiškus – kiekviena mama ras bent kruopelytę ją dominusios informacijos. Be to, ne kartą abejonių ir skeptiškos nuomonės teko sulaukti ir iš kolegų gydytojų, slaugytojų: „Va, mama žindė pagal poreikį, o galiausiai pieno vis tiek sumažėjo, vaikutis nepriaugo svorio ir teko primaitinti mišiniu – greičiausiai ši taisyklė nieko verta!”.

Žindymas pagal poreikį

Taigi pirmiausiai išsiaiškinkime, ką reiškia žindymas pagal poreikį. Tai krūties pasiūlymas kūdikiui ar mažam vaikui visuomet, kai jis to nori arba kai jį būtina pamaitinti atsižvelgiant į jo fiziologines savybes: kai alkanas, kai siekia šilumos ir artumo, kai nori nusiraminti, kai skauda, kai per ilgai miega, kai… Priežasčių – nesuskaičiuojama gausybė, nes žindymas – tai ne tik mitybinių poreikių patenkinimas. Tai mamos ir vaiko ryšys, pasaulio pažinimas, mokymasis išgyventi savo pojūčius ir jausmus. Tai būtinas ir labai svarbus augančio Žmogaus – fizinės, psichinės, socialinės būtybės – vystymosi etapas.
Nebūna per stipraus žindimo reflekso, kaip nebūna per gerai reguliuojamo širdies, kvėpavimo darbo. Jeigu kūdikis ieško krūties, reiškia, jam šiuo momentu tai yra būtina, ir šio poreikio nerekomenduojama slopinti pasiūlant čiulptuką, primaitinant mišiniu. Mums belieka atsiliepti į vaikučio siunčiamus ženklus ir žindyti jį taip dažnai ir taip ilgai, kaip jis to nori.
Ar dabar jau pasiseks? Dar ne, nebūtinai…

Mamos padėtis

Kad pienas tekėtų lengvai, o mažyliui būtų lengviau pavalgyti, labai svarbu, kaip jaučiasi mama. Jeigu žindyvė įsitaisiusi nepatogiai, įsitempusi pečių juosta, nugaros raumenys, yra blokuojamas oksitocino – hormono, atsakingo už pieno tekėjimą, – refleksas. Pienas teka lėtai, vaikučiui tenka daugiau dirbti ir žindymas ne toks efektyvus.
Ką daryti? Pirmiausiai įsitaisyti patogiai:

  • Jeigu sėdite, kojos per klubų ir kelių sąnarius turi būti sulenktos 90 laipsnių kampu.
  • Per aukšta kėdė ir norisi pasistiebti ant pirštų galiukų? – po pėdomis pasidėkite knygą.
  • Prie vaikučio norisi pasilenkti? – pasirinkite aukštesnę pagalvę, kad mažylis būtų krūtų aukštyje.
  • Gulėdama ant šono galvą prilaikote ranka? – pasidėkite pagalvę po galva taip, kad ranka laisvai apkabintumėte mažylį, o pečių juosta nebūtų įtempta.
  • Nugarą atremkite į patogiai sulankstytą antklodę.

Svarbu, kad visą laiką, kol žindysite, jaustumėtės gerai ir nepavargtumėte. Žindymas turi būti poilsis!
Ar dabar jau pasiseks? Dar ne, nebūtinai…

Kūdikio padėtis

Kad vaikutis galėtų efektyviai žįsti, ne mažiau svarbi ir jo padėtis. Įdomumo dėlei, padarykite trumpą mankštą. Laikykite galvą tiesiai ir nurykite seiles. Dabar pasukite galvą į dešinę arba kairę ir vėl nurykite seiles. Kada lengviau tai padaryti? Žinoma, kai galvą laikote tiesiai! Taigi ir vaikutį prie krūties guldykite taip, kad jo ausytė, petukas ir klubas sudarytų vieną tiesią liniją – jam bus lengviau žįsti, valgydamas prisiris mažiau oro.

Apžiojimas

Jau ne kartą girdėjote, jog kūdikis turi išsižioti kuo plačiau, suimti ne tik spenelį, bet ir didžiąją dalį rudojo laukelio (daugiau iš apačios nei iš viršaus). Dažniausiai susiduriame su klausimu, kaip tą padaryti. Čia ir vėl mums pravers mankšta. Galvą atloškite atgal ir išsižiokite, kiek galite. Dabar galvą prilenkite prie krūtinės ir vėl išsižiokite. Kada išsižiojate plačiausiai? Žinoma, kai galvą atlošiate atgal!
Taigi dabar pasižiūrėkite, kaip krūtį apžioja Jūsų vaikutis. Jeigu siekdamas krūties, jis lenkia galvą prie savo krūtinės, jis plačiai neišsižios ir galiausiai suims tik spenelį. Pakoreguokite jo padėtį: pirmiausiai (!) smakrą priglauskite prie krūties, spenelį pridėkite prie viršutinės lūpos – dabar jis natūraliai atloš galvą atgal ir plačiai išsižios. Jau atrodo, kad žiovauja? – prašom, drąsiai glauskite prie krūties (jokiu būdu nedarykite atvirkščiai ir nekiškite krūties į burną). Prilaikykite tik už spranduko – jeigu spausite galvytę prie savęs, sužadinsite priešingus refleksus ir vaikutis automatiškai stumsis nuo mamos.
O dabar jau pasiseks? Dar ne, nebūtinai…

Efektyvus žindimas

Būti prie krūties (nors ir visą valandą) – tai dar nereiškia efekyviai žįsti. Sveikas naujagimis ar kūdikis žinda aktyviai, ritmiškai – pirmaisiais mėnesiais dirba ne mažiau kaip 15 – 20 min su pauzelėmis pasiilsėti, atsikvėpti. Galime matyti, kaip žindant pučiasi jo žandai, juda smilkiniai, girdime nuryjamo gurkšnio garsą. Pažindęs jis atsipalaiduoja: pats paleidžia krūtį, palaimingai šypsosi, kumštukai atsigniaužia, aplanko saldus miegas.
Tai dabar jau pasiseks? Beveik, tik…

Ar užtenka pieno?

Dabar jau turime įsitikinti, kad vaikučiui tikrai užtenka pieno (taip taip – tai viena iš rečiausiai pasitaikančių nesėkmingo žindymo priežasčių, nors mamos ir sveikatos priežiūros specialistai ją nurodo kaip dažniausią!). Tą padaryti paprasta kaip du kart du – tereikia įvertinti 5 svarbiausius sėkmingo žindymo požymius:

  • pasišlapinimus,
  • pasituštinimus,
  • sotumą pavalgius,
  • ramybę žindant,
  • svorio prieaugį.

Nuo 3-4 paros mažylis per parą turi pasišlapinti ne mažiau kaip 6 kartus (šlapimas beveik bespalvis ir be kvapo) ir turi pasituštinti ne mažiau kaip 3 kartus (nuo 5-os paros išmatos garstyčių spalvos). Pavalgęs jis atrodo sotus: delniukai ištiesti, veidelis nušvinta, išsilygina mimikos raukšlės, pats paleidžia krūtį, galite laisvai pakelti jo rankytę. O jūs žindydama galite atsipalaiduoti: vaikutis lengvai priglunda prie krūties, sugeba ją išlaikyti burnoje, žinda ritmiškai, nesiblaškydamas, mamai neskauda. Jeigu į visus šiuos teiginius galite sąžiningai atsakyti „Taip”, būkite ramūs: net ir svorio prieaugis bus pakankamas, o dažnas žindimas, neramumas, verkimas, pasitaikantys vakariniai maratonai – tai tik laikini vystymosi etapai. Netikite? – dar kartelį sugrįžkite prie pirmo skyrelio „Žindymas pagal poreikį“!

Ar dabar jau pasiseks? Taip, jeigu paisysite rekomendacijų!

Vis dėlto praktika rodo, jog tėveliai mėgsta eksperimentuoti: net jeigu jau viską viską žino, vis tiek pabando ką nors padaryti savaip – o gal pasiseks. Deja, nepakanka žinoti – reikia daryti viską be išimties nuo A iki Z. Ir tada jau tikrai pasiseks!*

*Visose svarbiose sutartyse būna skyrelis, pažymėtas žvaigždute. Daugeliui šeimų šios rekomendacijos padės žindyti ilgai ir sėkmingai. Vis dėlto kai kurioms reikės specialisto pagalbos, pvz., parenkant žindymo pozą (kai mamos krūtys itin mažos ar didelės, vaikutis turi įgimtų anomalijų ir specialiųjų poreikių), skiriant gydymą (kai mažyliui nustatytas trumpas liežuvio ar lūpos pasaitėlis) ir pan. Dažniausiai, įveikus kliūtis, žindymu galima mėgautis taip ilgai, kiek to nori visa šeima.

Straipsnį parengė Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, IBCLC


zindymo konsultante Vilniuje

Dr. Audronė Mulevičienė – vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), kuri veda žindymo kursus besilaukiančioms šeimoms, o pagimdžius konsultuoja dėl iškilusių sunkumų specializuotame žindomų kūdikių priežiūros kabinete. Straipsniuose ir mokymuose pateikiama informacija paremta ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis. Kviečiame išklausyti paskaitas apie žindymą ir įgauti daugiau pasitikėjimo savimi.

 

arrow, top arrow
0
    0
    Krepšelis
    Krepšelis tuščiasGryžti