Žindymo svarba mamos ir vaiko sveikatai
Dar 1979 m. Ženevoje, Šveicarijoje, vykusiame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų Fondo (UNICEF) organizuotame pasitarime buvo įvardinta, jog „žindymas – tai dauginimosi proceso dalis, natūralus ir geriausias būdas pamaitinti kūdikį, unikalus biologinis ir emocinis pagrindas vaiko vystymuisi“. Taigi remdamasi vis gausėjančiais mokslo įrodymais, PSO rekomenduoja kūdikius išimtinai žindyti (maitinti vien tik motinos pienu) iki 6 mėn. amžiaus, o primaitinant papildomu maistu – iki dvejų metų ar ilgiau, kol to pageidauja motina ir vaikas.
Įrodyta, jog dirbtinai maitinami kūdikiai dažniau serga žarnyno, kvėpavimo organų, vidurinės ausies, šlapimo takų infekcijomis, o neišnešioti naujagimiai patiria didesnę nekrotizuojančio enterokolito ir vėlyvojo sepsio riziką. Mažylių maitinimas motinos pienu padeda sumažinti nutukimo, pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto, leukemijos, staigios kūdikio mirties sindromo riziką. Pastebėta, jog žindyti vaikai greičiau vystosi, būna atkaklesni, jaučiasi saugesni. Psichomotorine raida jie pralenkia savo bendraamžius, o suaugę užima aukštesnę socialinę padėtį.
Žindymas ne mažiau svarbus ir moters sveikatai. Žindant organizmas greičiau sugrįžta į būklę, buvusią iki gimdymo: greičiau susitraukia gimda, moteris numeta svorio. Ilgalaikis žindymas ženkliai sumažina kiaušidžių ir krūties vėžio riziką. Moterys patiria mažesnę osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto riziką.
Taigi PSO ir UNICEF, siekdamos užtikrinti optimalią vaiko ir motinos sveikatos apsaugą, numatė veiksmingiausias priemones:
- Stipriai apriboti motinos pieno pakaitalų reklamą;
- Įgalinti moteris žindyti išimtinai;
- Skatinti ir remti žindymą sveikatos priežiūros įstaigose;
- Skatinti ir remti žindymą bendruomenėse teikiant konsultavimą nėščioms ir žindančioms moterims.
Parengė Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, IBCLC
