Kai už lango kepina karštis, vis dažniau sulaukiame klausimų, ar žindanti mama gali maudytis upėje, ežere ar jūroje, ar gali degintis ir naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Skubame atsakyti į šiuos ir dar daugiau klausimų, kad drąsiai pasimėgautumėte visais vasaros malonumais.
Čiulptukas – tai priemonė, be kurios vienos šeimos neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kitoms jos visiškai nereikia. Ir nors jį rasite beveik kiekviename sąraše, ką vežtis į gimdymo namus, žindymo konsultantai vieningi: jis gali sukelti rimtų žindymo sunkumų, o kartais būti tiesioginė nesėkmių priežastis.
Vis daugiau kalbant apie cukraus keliamą pavojų sveikatai, dažnai mamytei kyla klausimas, ar žindant galima vartoti dirbtinius saldiklius (pvz., aspartamą, sachariną, ksilitolį) arba natūralius cukraus pakaitalus (steviją, fruktozę ir t.t.). Didėjant šių maisto priedų populiarumui, mokslininkai tyrinėja, kiek jų išsiskiria į motinos pieną ir koks jų poveikis žindomo kūdikio sveikatai.
Kada vaikučiui pasiūlyti papildomo maisto? Laukti šešių mėnesių ribos ar pradėti anksčiau? O kas geriau: daržovės ar kruopos? Tai tik keli klausimai iš daugelio, kurie neramina mamas, kai kūdikis žengia į naują raidos etapą. Nors, atrodo, diskutuoti nėra apie ką: Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos nesikeičia jau daugiau nei 15 metų.
Kur ir kaip migdyti vaikelį – dažna mamyčių pokalbių tema. Ar reikės atskiro kambario? Kokią lovytę ir čiužinuką išsirinkti? Kokios spalvos ir raštų turėtų būti patalynė? Deja, patys svarbiausi – saugumo – klausimai neretai užmirštami. Nors... pagalvoti reikėtų pirmiausiai!
Remdamasi vis gausėjančiais mokslo įrodymais, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius išimtinai žindyti (maitinti vien tik motinos pienu) iki 6 mėn. amžiaus, o primaitinant papildomu maistu – iki dvejų metų ar ilgiau, kol to pageidauja motina ir vaikas.
"Trūksta pieno" - pats dažniausias skundas, kurį tenka išgirsti iš nesėkmę patyrusių žindančių mamų. Vis dėlto mokslo tyrimais įrodyta, jog savo pienu vaikučio negali išmaitinti vos 1 - 2 proc. moterų (dėl liaukinio audinio neišsivystymo, hormonų pusiausvyros sutrikimų ir t.t.). Visi kiti atvejai - tai tik sunkumai, kuriuos galima įveikti.
Mažakraujystė – tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir/arba hemoglobino kiekis ir sutrinka deguonies apykaita organizme. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys. Deja, kai kurie sutrikimai yra nebegrįžtami ir išlieka visą gyvenimą.